Prekes pirkti naudotas ar iš žvejybos parduotuvės?

Ruošiantis naujam žvejybos sezonui, sulūžus ar pritrūkus tam tikrų priemonių, žvejai ieško, kur galėtų jų nusipirkti. Dažniausias klausimas ieškant reikiamų prekių: ar pirkti naudotas prekes iš nepažįstamo žmogaus ar profesionalios žvejybos parduotuvės?

Kaip ir renkantis žvejybos prekes, turite apgalvoti savo dabartinius žvejybos poreikius. Pavyzdžiui, jei esate pradedantis žvejys, tuomet jums nėra būtinos pačios naujausios, tik iš gamyklos atvežtos priemonės. Naudotas prekes galite rinktis, nes jos dažniausiai būna panašios kokybės, ne itin brangios. Tačiau tai reiškia, kad turėsite daugiau atkreipti dėmesį į jų kokybę, patikimumą. Nepamirškite, kad naudotos prekės gali greičiau dėvėtis, sulūžti, nes jos jau bus kažkiek paveiktos oro, vandens sąlygų.

Pirkdami naudotas prekes dažniausiai negalėsite atnešti jų atgal dėl per vėlai pastebėto įbrėžimo, nes neturėsite pirkimo čekio. Todėl labai svarbu prekes patikrinti prieš paduodant pinigus. Šiuo atveju yra pranašesnės prekės iš žvejybos parduotuvės. Dauguma parduotuvių savo prekėms suteikia tam tikrą garantiją, tad net jei, pavyzdžiui, meškerė suges, galėsite atnešti ją pataisyti nemokamai. Tai itin pravartu žvejojant sudėtingomis sąlygomis. Pirkdami iš parduotuvės dažniausiai galėsite būti užtikrinti pasirinktų prekių kokybe ir naujumu.

Pasirinkus pirkti iš parduotuvės, jus pasitiks prekių gausa, kurios skirsis ne tik savo kaina, bet ir kokybe. Todėl prieš pirkdami būtinai atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ar prekės atitinka jūsų turimus poreikius, bet ir ar jos užtikrina norimą kokybę bei neturi per aukštos kainos. Dažnai kai kurios prekės turi padidintą kainą, ne tik dėl parduotuvės antkainio, siuntimo išlaidų, bet ir dėl specifinio prekės ženklo. Kai kuriais atvejais prekės ženklai išleidžia ir naujus produktus, kurie skiriasi tik nedidele modifikacija, tačiau neprideda didelės vertės. Tad net ir pirkdami parduotuvėse patikrinkite, ar tikrai gavote tą prekę, kuri išpildys jūsų lūkesčius.

Pirkti iš žvejybos parduotuvės dažniausiai pasirenka tie, kurie jau aiškiai žino, kokio tipo prekių jiems reikia, žvejoja profesionaliai. Žinoma, jei jums nėra būtinos pačios naujausios ar geriausios kokybės prekės, tuomet galite rinktis naudotas. Bet kokiu atveju, visuomet pasitikrinkite, ar pasirinkta prekė atitinka jūsų poreikius, ar kaina atitinka kokybę, prekės patikimumą.

Žvejybos reikmenys – ko reikia?

Ruošiantis eiti žvejoti, kiekvienas žvejys turi pasiruošti reikiamą „ekipuotę“. Turite pasirinkti jūsų žvejybos tipui tinkamą meškerę, ritę, valą, masalus (dirbtinius ar natūralius), papildomas priemones. Visi šie žvejybos reikmenys turi būti kokybiški, kad bet kokiomis sąlygomis užtikrintų norimą laimikį.

Pagrindinės priemonės

Šias priemones turi kiekvienas žvejys be jokių išlygų. Tai tokie visiems įprasti reikmenys kaip valas, kabliukai. Į šią kategoriją galima įtraukti ir tinkamai parinktą meškerę su atitinkama rite. Ruošdamiesi žvejoti, pasiimkite daugiau valo ir kabliukų: tai tos priemonės, kurias žvejai dažnai pameta, nutraukia. Valas (ypač pradedantiesiems) gali greitai susipainioti, tuomet tikrai džiaugsitės turėdami papildomą atsargą. Rinkdamiesi tiek valą, tiek kabliukus, atkreipkite dėmesį į jų stiprumą.

Besikeičiantys žvejybos reikmenys

Jei meškerė, kabliukai yra paprastai retai keičiamos priemonės, tai masalų ir kur jie kabinami pasirinkimas daug labiau priklauso nuo specifinės žuvies ar žvejybos sąlygų. Pavyzdžiui, plūdė bus naudojama tik plūdinei žvejybai. Ir netgi tuomet bus pasirenkamos skirtingos plūdės priklausomai nuo gaudomos žuvies, oro ir vandens sąlygų. Patys masalai gali būti natūralūs (sliekai, lervos) ar dirbtiniai (guminukai, blizgės, vobleriai). Net jei pasirinksite vieną iš dirbtinių masalų, vis tiek priklausomai nuo žvejybos sąlygų gali prireikti keisti žvejojimo techniką, siekiant sudominti besislepiančias ar besiruošiančias pulti žuvis. Kai kurie sprendimai labiau tiks žvejojant dugne, kiti vandens paviršiumi, o pasirinkę voblerius turėtumėte pabandyti žvejoti džigavimo technika.

Kiti žvejybos reikmenys

Kai kurios priemonės nėra itin būtinos, tačiau būtų labai neapdairu jų neįsidėti ruošiantis žvejoti. Pavyzdžiui, žnyplės ir peilis tiesiog nepamainomi žvejybos metu. Žnyplėmis, turinčiomis ilgą noselę, galėsite lengviau iš žuvies ištraukti kabliuką, kas yra labai paranku, jei jis įstrigo. Traukiant kabliuką, nepamirškite panaudoti ir žiodytuvą, kad nesudraskytumėte žuvies žiočių. Peiliu galėsite nupjauti reikiamą valo kiekį, ar, jei šis kaip reikiant susipainios, jį nukirpti.

Norintys visuomet pagauti siekiamą laimikį, turėtų atkreipti dėmesį į skirtingas žvejybos priemones. Būtent nuo šių priemonių pasirinkimo, o vėliau ir išmoktos technikos priklauso, ar iš žvejybos grįšite su pagautomis žuvimis, o ne nutrauktu valu.

Valas pasirenkamas pagal poreikius

Renkantis valą, kiekvienas žvejys turi atsižvelgti į savo pasirinktą meškerę, kaip ir kur ruošiamasi žvejoti, kokias žuvis norite pagauti. Tik tuomet galėsite tiksliai nuspręsti, kokio tipo valas geriausiai išpildys jūsų lūkesčius. O valų tipai paprastai siūlomi keli: monofilamentiniai, fluorokarboniniai arba pinti.

Monofilamentiniai valai yra slidesni už kitus, jie gana tamprūs. Tokius valus patariama naudoti, jei ruošiatės gaudyti stambias žuvis naudodami blizgę, sukrę. Su šiais masalais monofilamentiniai valai net naudingesni už pintus, kurie nėra tokie tamprūs. Taip yra todėl, kad kuo tamprumas didesnis, tuo labiau yra varginama žuvis, nereikia pasikliauti vien tik meškerės kotu ar rite, siekiant žuvį sustabdyti. Taip pat monofilamentiniai valai yra plūdriausi, tad ne itin tinka žvejojantiems džigavimo būdu.

Jei spiningaujant reikia pavadėlio, tuomet rekomenduojama rinktis fluorokarboninį valą. Toks sprendimas padeda gaudant ešerius, šapalus, žuvis gaudant mariose. Fluorokarboninis gali būti ir pagrindinis valas, jei žvejybai naudojate multiplikatorinę ritę. Šio tipo valai ilgiausiai išlaiko savo kokybę, jie yra gana atsparūs saulės ir vandens poveikiui. Nors jis gana retai naudojamas spiningaujant, galite jį rinktis gaudydami lašišas. Deja, šie valai yra silpnesni, tai yra gali greičiau sutrūkti. Vien todėl jie dažniau pasirenkami pavadėliu, o ne pagrindiniu valu.

Spiningaujant dažniausiai naudojamas pintas valas. Jį ganėtinai sunku išsirinkti, nes tie patys valai ne visuomet tinka tokio paties tipo ritėms. Pintą valą reikia rinktis atitinkamai pagal spiningavimo poreikius, pavyzdžiui, kai kurie netinkami žvejoti traukiant masalą dugnu, o kiti labiau tinka velkiavimui (reikia skaityti informaciją ant valo dėžutės). Priklausomai nuo pynimo, „pintukas“ gali atrodyti ir visiškai apvalus.

Nepaisant tipo, kai kurie valai yra specialiai sustorinti, o tai daro įtaką jų savybėms. Besirinkdami, atsižvelkite ir į valo plūdrumą: jei patinka džigavimas, tuomet rinkitės mažiau plūdrų valą. Nepamirškite, kad pagal valo storį priklauso kokio svorio žuvį jis išlaikys. Pavyzdžiui, jei rodomas storis 0,5 mm, tuomet daugiausia išlaikys 22 kg laimikio. Jei storis itin mažas: tik 0,1 mm, tuomet didžiausias galimas laimikio svoris yra 1,2 kg.

Rinkdamiesi valą, atkreipkite dėmesį, kad jo turėtų nematyti žuvis, tad venkite ryškių spalvų. Patikrinkite, koks valo storis, jo plūdrumas ir kiek jis gali išlaikyti. Tai padės jums geriau išsirinkti geriausiai tinkantį valo tipą pagal jūsų žvejojimo įgūdžius ir poreikius.

Spiningavimas ir jo ypatumai

Spiningavimas kuo toliau, tuo labiau tampa vienu populiariausių žvejojimo būdų. Ir nenuostabu, čia reikalaujama įvairių savybių, kurios reikalingos nugalėti iššūkius, pagauti skirtingo tipo žuvis. Todėl ir šiam žvejybos tipui pasirenkamos įvairios priemonės, taktikos, kurios net nėra tokios dažnos kituose tipuose.

Vienos naudojamų priemonių spiningo metu yra sukrės: tai blizgės, kurios sukasi. Šios gali būti keturių tipų, kurie skiriasi pagal atsilenkiančius lapelius:

  • iki 25 laipsnių, skirti giliam vandeniui.

  • 25 – 30 laipsnių, skirti greitai tėkmei.

  • 30 – 45 laipsnių, galimi tiek greitai tėkmei, tiek ramiam vandeniui.

  • 45 – 60 laipsnių, skirti gaudant pasroviui.

Pasirenkamos blizgės skiriasi ne tik pagal atsilenkimo laipsnį, bet ir pagal savo dydį. Juk negaudysite lydekos su maža blizge, jai reikia didesnio masalo.

Spiningavimas įdomus ir tuo, kad jam naudojama daug įvairių technikų. Viena jų yra džigavimas, kuriuo masalas skirtingai pravedamas vandenyje, taip sudarant įspūdį, kad žuvis greitai nuplaukia iš tam tikros vietos. Šis pravedimas gali būti daromas keliais būdais, taip sukuriant vis kitokios žuvies (sužeistos, bėgančios) įspūdį. Todėl naudojantis džigavimu, galite naudotis tuo pačiu masalu ir kelis kartus bandyti toje pačioje vietoje ir vėl pabandyti pagauti norimo tipo žuvį. Žinoma, kai kurie būdai netgi buvo specialiai sukurti tam tikroms žuvų rūšims. Pavyzdžiui, pakopinis pravedimas, kuriuo masalas palaipsniui pakeliamas paprastai patinka stambioms žuvims. Net jei turite geriausias priemones ir esate įvaldę įvairias technikas, tai vis tiek nebūtinai užtikrina, kad laimikis bus jūsų. Reikia atsižvelgti į oro ir vandens sąlygas. Pavyzdžiui, kai kurie būdai netiks jei tą dieną vanduo apsiblausęs arba kaip tik švarus. Žvejybos rezultatą gali paveikti ir vandens temperatūra. Pavyzdžiui, jei yra labai šaltas vanduo, kai kuriais atvejais yra palankiau iš lėto masalą traukti dugnu, siekiant išvilioti besišildančias žuvis. Spiningavimas gali būti ganėtinai sudėtingas procesas, ypatingai, jei nežinote, kokiomis priemonėmis naudotis bei kokia technika jums geriausiai tinka pagal pasirinktą žvejybos vietą. Jei esate pradedantysis, bandykite spiningauti su blizgėmis bei naudodami džigavimą. Įvaldę šią techniką, galėsite bandyti ir kitas.

Žvejo bilietas

Aplinkosaugai įgaunant vis didesnę svarbą pasaulyje, buvo susirūpinta ne tik šiukšlinimu, bet ir turimais žuvų ištekliais. Todėl buvo įvestas įstatymas, leidžiantis žvejoti vandens telkiniuose tik turint atitinkamą žvejo leidimą. Kitu atveju, žvejų laukia bauda ne tik už taisyklės pažeidimą, bet ir už žalą žuvų ištekliams – o tai gali atsieiti ir kelis tūkstančius.

Žvejo bilietas leidžia gaudyti žuvis išnuomotuose ar neišnuomotuose telkiniuose. Mėgėjų bilietas įgalina žvejoti įvairiuose neišnuomotuose telkiniuose ir jo kaina skiriasi priklausomai nuo pasirinktos žvejojimo trukmės – 2 dienų leidimas paprastai kainuoja apie 1,4 eurų, o 1 metų – 14 eurų. Dar galimas yra mėnesio leidimas (5 eurai). Jei norite žvejoti išnuomotuose telkiniuose, teks įsigyti žvejybos leidimą. Licencinis žvejybos bilietas yra reikalingas ir nusprendus žvejoti lašišas, upinius nėgius, stintas. Tokio leidimo reikia žvejojant Nemuno deltoje, Žuvinte, Merkio upėje. Visur kitur turėtų tikti mėgėjiškas žvejo bilietas, tačiau pasirinktus telkinius reiktų pasitikrinti prieš perkant leidimą.

Tokie žvejų bilietai padeda kontroliuoti Lietuvoje pagaunamos žuvies kiekį, sumažinti jų išteklių naikinimą (ypač jei tai retos žuvys, svarbu, kad joms būtų suteikta galimybė kiekvienais metais atnaujinti savo populiaciją ir neišnykti). Taip pat su tokiais leidimais yra stengiamasi sumažinti ne tik nelegalios žvejybos kiekį, bet ir žūklaviečių gamtos teršimą. Kaip minėta, gavus leidimą, yra suteikiama teisė žvejoti tam tikruose nustatytuose ežeruose bei žūklavietėse. Rekomenduojama šiomis vietomis pasidomėti iš anksto, kad nereiktų grįžti pirkti dar vieno bilieto.

Žvejo bilietą galima patogiai įsigyti ne tik spaudos kioskuose, bet ir prekybos centruose arba aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje. Šioje sistemoje ir galima sužinoti, ar telkinys yra išnuomotas ar ne – pagal tai skiriasi reikiamas leidimas. Nemokamai galima žvejoti tik pensininkams, neįgaliesiems, vaikams iki 16 metų – visiems kitiems reikia įsigyti leidimą. Svarbu su leidimu ar turint teisę žvejoti nemokamai visuomet su savimi turėti tai patvirtinantį dokumentą. Žvejo bilietą svarbu saugoti, nes jį pametus reikės gaminti naują.

Žvejo bilietas yra būtinas nuo 2011 metų, jis reikalingas siekiant išlaikyti augančią žuvų populiaciją, jų išteklius. Jei ruošiatės vykti į žvejybos išvyką, nepamirškite įsigyti šio bilieto, nes kitu atveju gali tekti mokėti administracinę baudą, kuri tikrai bus didesnė nei visus metus leidžiantis žvejoti leidimas.

Vobleriai

Patyrę spiningautojai, norėdami pagauti įspūdingą laimikį, dažniausiai nepasitiki tiesiog kabliuku ir masalu, todėl stengiasi surasti geresnes priemones, užtikrinančias žuvies pagavimą. Viena iš tokių priemonių yra vobleriai. Jie turi skirtingas savybes priklausomai nuo to, kokiame vandens telkinyje žvejojama, kokias žuvis norima pagauti. Todėl jei spiningauti pradėjote neseniai, gali būti sudėtinga išsirinkti Jūsų poreikiams labiausiai tinkantį voblerį.

Šis dirbtinis masalas gali skirtis savo forma, svoriu, medžiaga bei turimais liežuvėliais. Voblerių forma priklauso nuo to, kokia žuvis yra imituojama – aukšlė, ešerys, kuoja ar kita. Formos parinkimą lemia Jūsų norimas pagauti laimikis – skirtingų formų ir dydžių vobleriai pritrauks tik tam tikros rūšies žuvis. Didesni paprastai naudojami lydekoms, o mažesni – ešeriui ar upėtakiui. Svarbi ir pati vieta, kur žvejojama – nedideliuose vandens telkiniuose patariama rinktis ir mažesnius voblerius, nes ten esančios žuvys bus pripratusios gaudyti smulkesnes žuvis.

Šie dirbtiniai žuvų masalai dažniausiai būdavo gamina iš balzos medienos, tačiau dabar populiarėja daug patogesni plastikiniai vobleriai. Balzos mediena dažniausiai pasirenkama klasikiniams vobleriams, kurie būna ir brangesni. Plastikiniai vobleriai taip nesibraižo, nelūžta ir yra pigesni už klasikinius. Plastikiniai vobleriai šiuo metu turi daugiau privalumų nei mediniai (jie naudojami tik kelioms žuvų rūšims – upėtakių, lašišų): jų forma gali būti tikslesnė, ant jų nelieka dantų žymių bei galima suteikti norimas aerodinamines savybes, kurios gali būti priderintos prie tam tikros spiningavimo rūšies.

Buvo minėta, kad vobleriai skiriasi ir turimais liežuvėliais – jie padeda juos manevruoti ir nardinti. Turintys ilgesnius ir smailiu kampu įklijuotus (iki 30 laipsnių) liežuvėlius nardo giliau, todėl jei žvejojate negiliame vandenyje rinkitės voblerį su trumpesniu liežuviu, kuris įklijuotas 30 – 70 laipsnių kampu. Gali būti ir beliežuviai vobleriai, kurie plūduriuoja vandens viršuje. Liežuvis padeda voblerį pakreipti į skirtingas puses, kad judėtų lyg tikra žuvis. Itin daug manevruojantys ir judantys į šonus vobleriai paprastai turi plačius liežuvius. Smailiems vobleriams paprastai patartina rinktis mažesnius liežuvėlius, nes per didelis judesys gali kaip tik atrodyti netikroviškai.

Norint pritraukti žuvų dėmesį, į voblerius gali būti įdėti šratai, kurie sukelia triukšmą. Tačiau tokių voblerių nepatartina rinktis vandens telkiniuose, kurie yra ramesni, tylesni, nes gali kaip tik žuvis išgąsdinti. Nuo esančių šratų bei parinktos medžiagos, liežuvėlio masalai gali ir giliau grimzti, todėl tai reikia pasirinkti pagal žvejojamų žuvų mėgstamą gylį.