Žvejo bilietas

Aplinkosaugai įgaunant vis didesnę svarbą pasaulyje, buvo susirūpinta ne tik šiukšlinimu, bet ir turimais žuvų ištekliais. Todėl buvo įvestas įstatymas, leidžiantis žvejoti vandens telkiniuose tik turint atitinkamą žvejo leidimą. Kitu atveju, žvejų laukia bauda ne tik už taisyklės pažeidimą, bet ir už žalą žuvų ištekliams – o tai gali atsieiti ir kelis tūkstančius.

Žvejo bilietas leidžia gaudyti žuvis išnuomotuose ar neišnuomotuose telkiniuose. Mėgėjų bilietas įgalina žvejoti įvairiuose neišnuomotuose telkiniuose ir jo kaina skiriasi priklausomai nuo pasirinktos žvejojimo trukmės – 2 dienų leidimas paprastai kainuoja apie 1,4 eurų, o 1 metų – 14 eurų. Dar galimas yra mėnesio leidimas (5 eurai). Jei norite žvejoti išnuomotuose telkiniuose, teks įsigyti žvejybos leidimą. Licencinis žvejybos bilietas yra reikalingas ir nusprendus žvejoti lašišas, upinius nėgius, stintas. Tokio leidimo reikia žvejojant Nemuno deltoje, Žuvinte, Merkio upėje. Visur kitur turėtų tikti mėgėjiškas žvejo bilietas, tačiau pasirinktus telkinius reiktų pasitikrinti prieš perkant leidimą.

Tokie žvejų bilietai padeda kontroliuoti Lietuvoje pagaunamos žuvies kiekį, sumažinti jų išteklių naikinimą (ypač jei tai retos žuvys, svarbu, kad joms būtų suteikta galimybė kiekvienais metais atnaujinti savo populiaciją ir neišnykti). Taip pat su tokiais leidimais yra stengiamasi sumažinti ne tik nelegalios žvejybos kiekį, bet ir žūklaviečių gamtos teršimą. Kaip minėta, gavus leidimą, yra suteikiama teisė žvejoti tam tikruose nustatytuose ežeruose bei žūklavietėse. Rekomenduojama šiomis vietomis pasidomėti iš anksto, kad nereiktų grįžti pirkti dar vieno bilieto.

Žvejo bilietą galima patogiai įsigyti ne tik spaudos kioskuose, bet ir prekybos centruose arba aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje. Šioje sistemoje ir galima sužinoti, ar telkinys yra išnuomotas ar ne – pagal tai skiriasi reikiamas leidimas. Nemokamai galima žvejoti tik pensininkams, neįgaliesiems, vaikams iki 16 metų – visiems kitiems reikia įsigyti leidimą. Svarbu su leidimu ar turint teisę žvejoti nemokamai visuomet su savimi turėti tai patvirtinantį dokumentą. Žvejo bilietą svarbu saugoti, nes jį pametus reikės gaminti naują.

Žvejo bilietas yra būtinas nuo 2011 metų, jis reikalingas siekiant išlaikyti augančią žuvų populiaciją, jų išteklius. Jei ruošiatės vykti į žvejybos išvyką, nepamirškite įsigyti šio bilieto, nes kitu atveju gali tekti mokėti administracinę baudą, kuri tikrai bus didesnė nei visus metus leidžiantis žvejoti leidimas.

Vobleriai

Patyrę spiningautojai, norėdami pagauti įspūdingą laimikį, dažniausiai nepasitiki tiesiog kabliuku ir masalu, todėl stengiasi surasti geresnes priemones, užtikrinančias žuvies pagavimą. Viena iš tokių priemonių yra vobleriai. Jie turi skirtingas savybes priklausomai nuo to, kokiame vandens telkinyje žvejojama, kokias žuvis norima pagauti. Todėl jei spiningauti pradėjote neseniai, gali būti sudėtinga išsirinkti Jūsų poreikiams labiausiai tinkantį voblerį.

Šis dirbtinis masalas gali skirtis savo forma, svoriu, medžiaga bei turimais liežuvėliais. Voblerių forma priklauso nuo to, kokia žuvis yra imituojama – aukšlė, ešerys, kuoja ar kita. Formos parinkimą lemia Jūsų norimas pagauti laimikis – skirtingų formų ir dydžių vobleriai pritrauks tik tam tikros rūšies žuvis. Didesni paprastai naudojami lydekoms, o mažesni – ešeriui ar upėtakiui. Svarbi ir pati vieta, kur žvejojama – nedideliuose vandens telkiniuose patariama rinktis ir mažesnius voblerius, nes ten esančios žuvys bus pripratusios gaudyti smulkesnes žuvis.

Šie dirbtiniai žuvų masalai dažniausiai būdavo gamina iš balzos medienos, tačiau dabar populiarėja daug patogesni plastikiniai vobleriai. Balzos mediena dažniausiai pasirenkama klasikiniams vobleriams, kurie būna ir brangesni. Plastikiniai vobleriai taip nesibraižo, nelūžta ir yra pigesni už klasikinius. Plastikiniai vobleriai šiuo metu turi daugiau privalumų nei mediniai (jie naudojami tik kelioms žuvų rūšims – upėtakių, lašišų): jų forma gali būti tikslesnė, ant jų nelieka dantų žymių bei galima suteikti norimas aerodinamines savybes, kurios gali būti priderintos prie tam tikros spiningavimo rūšies.

Buvo minėta, kad vobleriai skiriasi ir turimais liežuvėliais – jie padeda juos manevruoti ir nardinti. Turintys ilgesnius ir smailiu kampu įklijuotus (iki 30 laipsnių) liežuvėlius nardo giliau, todėl jei žvejojate negiliame vandenyje rinkitės voblerį su trumpesniu liežuviu, kuris įklijuotas 30 – 70 laipsnių kampu. Gali būti ir beliežuviai vobleriai, kurie plūduriuoja vandens viršuje. Liežuvis padeda voblerį pakreipti į skirtingas puses, kad judėtų lyg tikra žuvis. Itin daug manevruojantys ir judantys į šonus vobleriai paprastai turi plačius liežuvius. Smailiems vobleriams paprastai patartina rinktis mažesnius liežuvėlius, nes per didelis judesys gali kaip tik atrodyti netikroviškai.

Norint pritraukti žuvų dėmesį, į voblerius gali būti įdėti šratai, kurie sukelia triukšmą. Tačiau tokių voblerių nepatartina rinktis vandens telkiniuose, kurie yra ramesni, tylesni, nes gali kaip tik žuvis išgąsdinti. Nuo esančių šratų bei parinktos medžiagos, liežuvėlio masalai gali ir giliau grimzti, todėl tai reikia pasirinkti pagal žvejojamų žuvų mėgstamą gylį.